Norint užtikrinti, kad abi pusės, tai yra ir darbuotojas, ir darbdavys būtų patenkinti sudarytu darbiniu sandoriu – yra skiriamas bandomasis laikotarpis, kuris padeda abejoms pusėms geriau įvertinti padėtį. Norint geriau pažinti vienai pusei kitą – turi būti sudaroma darbo sutartis. Negalimi jokie kiti išbandymo atvejai, kai nėra sudaroma sutarties arba ji yra žodinė. Tai – nelegalu.

Bandomojo laikotarpio trukmė

Maksimalus bandomasis laikotarpis yra trys mėnesiai. Sudarant darbo sutartį – abi šalys gali nuspręsti ir dėl trumpesnio bandomojo periodo. Tiesa, ilgesnis bandomasis periodas gali būti tokiu atveju, kai:

• Darbuotojas gavo laikino nedarbingumo statusą.
• Kai jis atostogavo.
• Kitais panašiais atvejais.

Išskyrus šiuos atvejus, kurių metu bandomasis laikotarpis prasitęsia tiek darbo dienų, kiek nėra darbuotojo, nėra jokių išlygų ilgesniam jo periodui. Tai yra draudžiama.

Atleidimas/išėjimas iš darbo bandomuoju laikotarpiu

Bandomasis laikotarpis, kaip tokia darbo trukmės forma, yra sukurtas dėl to, kad abi pusės galėtų „pasimatuoti“ vieni kitus, tai yra, darbuotojas pabando darbo vietą, o darbdavys – darbuotojo įgūdžius. Abiem atvejais sutartis gali būti nutraukiama įspėjus kitą šalį prieš tris darbo dienas iki darbo santykių pabaigos.

Trijų darbo dienų periodas yra pradedamas skaičiuoti nuo to laiko tarpo, kai viena šalis kitai šaliai įteikia raštišką atleidimo arba išėjimo iš darbo dokumentą. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojas turi teisę atšaukti savo įspėjimą, tačiau ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jo pateikimo dienos. Šiuo atveju nutraukus darbo sutartį – išeitinės darbuotojas negauna.